TEXT 25
dhūmo rātris tathā kṛṣṇaḥ
ṣaṇ-māsā dakṣiṇāyanam
tatra cāndramasaṁ jyotir
yogī prāpya nivartate
dhūmaḥ — dūmai; rātriḥ — naktis; tathā — taip pat; kṛṣṇaḥ — kai mėnulis dyla; ṣaṭ-māsāḥ — šeši mėnesiai; dakṣiṇa-ayanam — saulei krypstant į pietus; tatra — tada; cāndra-masam — Mėnulio planetą; jyotiḥ — šviesą; yogī — mistikas; prāpya — pasiekęs; nivartate — sugrįžta atgal.
Mistikas, išeinantis iš pasaulio migloje, naktį, kai mėnulis dyla, ar per tuos šešis mėnesius, kai saulė krypsta į pietus, pasiekia Mėnulio planetą, tačiau ir vėl grįžta atgal.
KOMENTARAS: Trečioje „Śrīmad-Bhāgavatam“ giesmėje Kapila Mums užsimena apie tai, kad žmonės, sukaupę karminės veiklos patirtį ir išmanantys aukojimą, po mirties iš Žemės patenka į Mėnulį. Tos iškilnios sielos gyvena Mėnulyje apie 10000 metų (pusdievių skaičiavimais) ir džiaugiasi tenykščiu gyvenimu, gerdamos soma-rasą. Bet galų gale jos sugrįžta į Žemę. Tai reiškia, kad Mėnulyje gyvena aukštesnio lygio gyvosios būtybės, kurių gali ir nepatirti mūsų grubios juslės.