VIENUOLIKTAS SKYRIUS

TEXT 1: Arjuna tarė: Dabar, kai išklausiau Tavo maloningus pamokymus apie pačius slaptingiausius dvasinius dalykus, mane apėmusi iliuzija išsisklaidė.

TEXT 2: O lotosaaki, aš išklausiau išsamų Tavo aiškinimą apie tai, kaip atsiranda ir išnyksta visos gyvosios esybės ir suvokiau Tavo neišsenkančią didybę.

TEXT 3: O didžiausias iš visų asmenybių, o aukščiausias pavidale, nors priešais regiu Tave tokį, koks esi ir kaip Pats Save apibūdinai, norėčiau pamatyti, koks įžengei į šį kosminį pasaulį. Noriu išvysti šį Tavo pavidalą.

TEXT 4: Jei manai, kad galiu regėti Tavo kosminį pavidalą, o mano Viešpatie, o visų mistinių jėgų valdove, būk maloningas, parodyk man tą beribį visatos „Aš“.

TEXT 5: Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, o Pṛthos sūnau, regėk Mano didybę – šimtus tūkstančių įvairiausių daugiaspalvių dieviškų pavidalų.

TEXT 6: O geriausias iš Bhāratų, žvelk į įvairiausias Ādityų, Vasu, Rudrų, Aśvini- kumārų ir kitų pusdievių apraiškas. Žvelk į daugybę stebuklingų niekieno negirdėtų ir neregėtų dalykų.

TEXT 7: O Arjuna, šiame Mano kūne tu tuojau pat išvysi visa, ką tik nori! Visatos pavidalas parodys tau visa tai, ką panorėsi išvysti ne tik dabar, bet ir ateityje. Visa – ir tai, kas juda, ir tai, kas nejuda – yra štai čia, vienoje vietoje.

TEXT 8: Tačiau tu negali matyti Manęs savo dabartinėmis akimis, todėl Aš suteikiu tau dievišką regėjimą. Regėk Mano mistinę galybę!

TEXT 9: Sañjaya said: O King, having spoken thus, the Supreme Lord of all mystic power, the Personality of Godhead, displayed His universal form to Arjuna.

TEXTS 10-11: Visatos pavidale Arjuna išvydo daugybę burnų, aibes akių ir begalę stebuklingų reginių! Viešpaties pavidalas buvo padabintas nežemiškais papuošalais. Jis laikė iškėlęs dieviškuosius ginklus ir vilkėjo dievišku rūbu, o kūnas, dvelkiantis įvairiausiais dieviškais aliejais, buvo padabintas įstabiausiomis girliandomis. Visa tai atrodė stebuklinga, švytėjo, neturėjo ribų, sklido į visas puses.

TEXT 12: Jei danguje būtų patekėję išsyk šimtai tūkstančių saulių, jų šviesa gal ir prilygtų tam spindesiui, kurį skleidė Aukščiausiojo Asmens visatos pavidalas.

TEXT 13: Tuo metu Viešpaties visatos pavidale Arjuna išvydo begalybę visatos skleidinių, sutelktų į vieną vietą, nors jų buvo tūkstančiai tūkstančių.

TEXT 14: Tuomet, suglumęs ir nustebęs, piestu stojusiais plaukais, Arjuna nulenkė galvą reikšdamas pagarbą ir sudėjęs rankas ėmė melstis Aukščiausiajam Viešpačiui.

TEXT 15: Arjuna tarė: Mano brangus Viešpatie Kṛṣṇa, Tavo kūne drauge regiu visus pusdievius ir kitas gyvąsias esybes. Matau lotoso žiede sėdintį Brahmą, regiu Viešpatį Śivą ir visus išminčius bei dieviškas gyvates.

TEXT 16: O visatos Viešpatie, o visatos pavidale, Tavo kūne aš regiu daugybę rankų, pilvų, burnų ir akių – jos visur, ir nėra tam nei galo, nei krašto. Nematau Tavyje nei pabaigos, nei vidurio, nei pradžios.

TEXT 17: Sunku žvelgti į Tavo pavidalą, akinantis švytėjimas nuo jo sklinda į visas šalis, tarsi liepsnotų ugnis ar akinamai spindėtų saulė. Vis dėlto aš visur regiu tą žėrintį pavidalą, vainikuotą karūnomis, ginkluotą vėzdais ir diskais.

TEXT 18: Tu – aukščiausias pažinimo tikslas. Tu – visos visatos pamatas. Tu esi neišsenkamas ir seniausias. Tu – Dievo Asmuo, amžinosios religijos globėjas. Tokia mano nuomonė.

TEXT 19: Tu be pradžios, be vidurio ir be pabaigos. Beribė Tavo šlovė. Tavo rankų – nesuskaičiuojama daugybė, o saulė ir mėnuo – Tavo akys. Aš regiu iš Tavo burnos plūstančią liepsną ir matau kaip Savo spinduliais Tu degini visą visatą.

TEXT 20: Nors esi vienas, Savimi Tu užpildai dangų, planetas ir visą erdvę. O didysis, išvydus stebuklingą ir siaubingą Tavo pavidalą, visose planetų sistemose kyla sąmyšis.

TEXT 21: Pusdievių pulkai lenkiasi Tau ir į Tave sueina. Kai kurie jų labai išsigandę sudėtomis rankomis meldžiasi Tau. Giedodami Vedų himnus ir šaukdami „Ramybės! Ramybės!“ Tau meldžiasi pulkai didžių išminčių ir tobulų būtybių.

TEXT 22: Įvairiausi Viešpaties Śivos pasireiškimai, Ādityos, Vasu, Sādhyos, Viśvedevos, abu Aśviai, Marutai, protėviai, Gandharvai, Yakṣai, Asurai ir tobulieji pusdieviai žvelgia į Tave apstulbę.

TEXT 23: O tvirtaranki, daugybės didingojo Tavo pavidalo veidų, akių, rankų, šlaunų, kojų, pilvų ir Tavo baisių dantų vaizdas sukėlė sąmyšį visose planetose, sunerimo visi jose viešpataujantys pusdieviai. Man irgi neramu.

TEXT 24: O visa persmelkiantis Viṣṇu, regiu Tave siekiantį dangų ir švytintį visomis spalvomis. Matau Tavo praviras burnas, didžiules spindinčias Tavo akis, ir iš siaubo temsta mano protas. Negaliu daugiau išlaikyti tvirtybės bei dvasios pusiausvyros.

TEXT 25: O visų viešpačių Viešpatie, o pasaulių prieglobsti, būk man maloningas. Regėdamas liepsnojančius, mirtimi dvelkiančius Tavo veidus ir siaubingus dantis, prarandu pusiausvyrą. Aš visiškai sutrikęs.

TEXTS 26-27: Visi Dhṛtarāṣṭros sūnūs ir jų pusėje kovojantys karaliai, taip pat Bhīṣma, Droṇa, Karṇa ir visi mūsų vyriausieji kariai lekia į siaubingas Tavo burnas. Kai kuriuos jų, sumaitotomis galvomis, matau įstrigusius tarp Tavo dantų.

TEXT 28: Kaip upių vandenys teka į vandenyną, taip liepsnų apimti į Tavo burnas plūste plūsta visi didieji karžygiai.

TEXT 29: Aš matau žmones, visu greičiu lekiančius į Tavo burnas, tarsi į liepsnojančią ugnį pražūčiai lėktų drugiai.

TEXT 30: O Viṣṇu, matau, kaip Tu liepsnojančiomis burnomis iš visų pusių ryji žmones. Savo švytėjimu Tu užlieji visatą, ir baisūs deginantys spinduliai sklinda iš Tavęs.

TEXT 31: O viešpačių Viešpatie, gąsdinantis Savo išvaizda, pasakyk man, kas esi. Pagarbiai Tau lenkiuosi, būk maloningas man. Tu – pirminis Viešpats. Aš noriu Tave pažinti, nes nesuprantu Tavo misijos.

TEXT 32: Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Aš – laikas, didysis pasaulių griovėjas, ir atėjau, kad sunaikinčiau visus žmones. Išskyrus jus [Pāṇḍavus], visi kariai iš abiejų pusių žus.

TEXT 33: Tad pakilki. Ruoškis kovoti ir laimėti šlovę. Nugalėk savo priešus ir džiaukis klestinčia karalyste. Mano sumanymu jie jau mirę, ir tu, o Savyasāci, tegali būti įrankiu šiame mūšyje.

TEXT 34: Droṇą, Bhīṣmą, Jayadrathą, Karṇą bei kitus didžiuosius karžygius Aš jau sunaikinau. Todėl nukauk juos ir nesijaudink. Stok į kovą ir mūšyje sutriuškinsi savo priešus.

TEXT 35: Sañjaya tarė Dhṛtarāṣṭrai: O valdove, išgirdęs šiuos Aukščiausiojo Dievo Asmens žodžius, Arjuna, visas virpėdamas iš baimės, sudėjęs rankas vis lenkėsi Viešpačiui Kṛṣṇai ir pagaliau virpančiu balsu prabilo.

TEXT 36: Arjuna tarė: O juslių valdove, išgirdęs Tavo vardą, džiūgauja pasaulis, kiekvienas žavisi Tavimi. Nors tobulos būtybės pagarbiai Tau lenkiasi, demonai Tavęs bijo ir bėga į šalis. Taip ir turi būti.

TEXT 37: O didysis, didingesnis ir už Brahmą, Tu – pirminis kūrėjas, tad kodėl jie neturėtų Tau pagarbiai lenktis? O beribi, dievų Dieve, visatos prieglobsti! Tu – neišsenkanti versmė, visų priežasčių priežastis, Tu transcendentalus šiai materialiai kūrinijai.

TEXT 38: Tu – pirminis Dievo Asmuo, seniausiasis, galutinė išreikšto kosminio pasaulio prieglauda. Tu žinai viską ir esi viso pažinimo objektas. Tu – aukščiausias prieglobstis, iškilęs virš materialiųjų guṇų. O beribi pavidale! Tu persmelki visą kosminį pasaulį.

TEXT 39: Tu – oras, Tu – aukščiausias valdovas! Tu – ugnis, vanduo ir mėnulis! Tu – Brahmā, pirmoji gyvoji būtybė, Tu – prosenelis. Todėl pagarbiai lenkiuosi Tau tūkstančius kartų, ir dar, ir dar.

TEXT 40: Lenkiuosi Tau iš priekio, iš nugaros ir iš visų pusių! O nevaržoma galybe, Tu – beribės stiprybės valdovas! Tu persmelki viską ir todėl Tu – viskas.

TEXTS 41-42: Matydamas Tavyje savo draugą ir Tavo šlovės nepažinęs, aš neapdairiai sakydavau Tau: „O Kṛṣṇa“, „O Yādava“, „O mano bičiuli“. Prašau atleisti visą tai, ką praradęs protą ar iš meilės padariau. Daugybę kartų įžeidžiau Tave juokaudamas, kai ilsėjomės ar tuo pačiu guoliu dalijomės, sėdėjome kartu ar valgėme, kartais dviese, o kartais ir tarp daugelio draugų. O Patikimasis, prašau, atleisk visus mano įžeidimus.

TEXT 43: Tu – viso kosminio pasaulio, viso to, kas juda ir nejuda, tėvas. Tu – jo garbinamas vadovas, vyriausias dvasinis mokytojas. Nėra Tau lygių ir niekas negali Tau prilygti. Tad ar gali būti kas nors didingesnis už Tave trijuose pasauliuose, o neaprėpiamos galios Viešpatie?

TEXT 44: Tu Aukščiausiasis Viešpats, ir kiekviena gyvoji būtybė turi garbinti Tave. Todėl krentu Tau po kojų išreikšti pagarbą ir meldžiu Tavo malonės. Kaip tėvas pakenčia sūnaus įžūlumą, kaip draugas atleidžia draugui akiplėšiškumą, kaip vyras pakenčia žmonos familiarumą, taip meldžiu atleisti tai, ką galėjau bloga Tau padaryti.

TEXT 45: Aš džiaugiuosi išvydęs niekada anksčiau neregėtą visatos pavidalą, tačiau tuo pat metu mano protą kausto ir baimė. Todėl, o viešpačių Viešpatie, o visatos prieglobsti, būk man maloningas ir vėl apreikški Savąjį Dievo Asmens pavidalą.

TEXT 46: O visatos pavidale, o tūkstantranki Viešpatie, aš noriu regėti Tave keturrankį su šalmu ant galvos, su vėzdu, disku, kriaukle ir lotoso žiedu rankose. Trokštu išvysti Tave tokį.

TEXT 47: Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, pasitelkęs Savo vidinę galią, su džiaugsmu atskleidžiau tau aukščiausią materialiame pasaulyje visatos pavidalą. Iki šiol niekas neregėjo šio pirminio, beribio ir akinamai spindinčio pavidalo.

TEXT 48: O geriausias Kuru dinastijos kary, dar niekas niekada iki tavęs neregėjo šio Mano visatos pavidalo, nes šį Mano pavidalą pamatyti materialiame pasaulyje neįmanoma nei studijuojant Vedas, nei aukojant aukas ar teikiant labdarą, nei atliekant doringus darbus ar rūsčias askezes.

TEXT 49: Regėdamas Mane tokį siaubingą, suglumai ir pasimetei. Tebūnie tam galas. Mano bhakte, užmirški bet kokią baimę ir nurimusiu protu žvelk į tavo taip trokštamą pavidalą.

TEXT 50: Sañjaya tarė Dhṛtarāṣṭrai: Taip pasakęs Arjunai Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa, atskleidė Savo tikrą keturrankį pavidalą, o paskui pasirodė Savo dvirankiu pavidalu, padrąsindamas nusigandusį Arjuną.

TEXT 51: Išvydęs Kṛṣṇą pirminiu Jo pavidalu, Arjuna tarė: O Janārdana, regėdamas Tave nuostabios žmogaus išvaizdos, atgavau dvasios ramybę ir atsitokėjau.

TEXT 52: Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, labai sunku išvysti šį Mano pavidalą, kurį tu dabar regi. Net ir pusdieviai visada ieško galimybės pamatyti tą artimą širdžiai pavidalą.

TEXT 53: Pavidalo, kurį dabar regi transcendentinėmis akimis, neįmanoma suvokti vien studijuojant Vedas ar atliekant rūsčias askezes, teikiant labdarą ar garbinimu. Tai ne tos priemonės, kurios padėtų išvysti Mane tokį, koks Aš esu.

TEXT 54: Mano brangus Arjuna, tiktai su pasiaukojimu tarnaujant Man ir į nieką kitą nenukrypstant, galima pažinti Mane tokį, koks stoviu priešais tave, ir tiesiogiai Mane išvysti. Tik taip galima atskleisti Mano pažinimo paslaptį.

TEXT 55: Mano brangus Arjuna, kas tyrai atlieka pasiaukojimo tarnystę Man, kas nesusitepęs karmine veikla bei spekuliatyviais samprotavimais, kas darbuojasi Man, kam Aš esu aukščiausias gyvenimo tikslas ir kas yra draugiškas visoms gyvosioms būtybėms, tas tikrai ateina pas Mane.