TEXT 20
dyāv ā-pṛthivyor idam antaraṁ hi
vyāptaṁ tvayaikena diśaś ca sarvāḥ
dṛṣṭvādbhutaṁ rūpam ugraṁ tavedaṁ
loka-trayaṁ pravyathitaṁ mahātman
dyau — nuo dangaus; ā-pṛthivyoḥ — iki žemės; idam — šios; antaram — tarp; hi — tikrai; vyāptam — persmelktos; tvayā — Tavo; ekena — vieno; diśaḥ — kryptys; ca — ir; sarvāḥ — visos; dṛṣṭvā — matydamos; adbhutam — nuostabų; rūpam — pavidalą; ugram — baisų; tava — Tavo; idam — šį; loka — planetų sistemos; trayam — trys; pravyathitam — išgąsdintos; mahā-ātman — o didysis.
Nors esi vienas, Savimi Tu užpildai dangų, planetas ir visą erdvę. O didysis, išvydus stebuklingą ir siaubingą Tavo pavidalą, visose planetų sistemose kyla sąmyšis.
KOMENTARAS: Dyāv ā-pṛthivyoḥ („erdvė tarp dangaus ir žemės“) ir loka-trayam („trys pasauliai“) – reikšmingi posmo žodžiai, nes kaip matyti, Viešpaties visatos pavidalą regėjo ne tik Arjuna, bet ir kitos būtybės, kitų planetų sistemų gyventojai. Arjunos matytas visatos pavidalas nebuvo sapnas. Visi, ką Viešpats apdovanojo dievišku regėjimu, mūšio lauke matė visatos pavidalą.