TEXT 46
kirīṭinaṁ gadinaṁ cakra-hastam
icchāmi tvāṁ draṣṭum ahaṁ tathaiva
tenaiva rūpeṇa catur-bhujena
sahasra-bāho bhava viśva-mūrte
kirīṭinam — su šalmu; gadinam — su vėzdu; cakra-hastam — disku rankoje; icchāmi — trokštu; tvām — Tave; draṣṭum — regėti; aham — aš; tathā eva — taip; tena eva — tuo; rūpeṇa — pavidalu; catuḥ-bhujena — keturrankiu; sahasra-bāho — o tūkstantranki; bhava — tapk; viśva-mūrte — o visatos pavidale.
O visatos pavidale, o tūkstantranki Viešpatie, aš noriu regėti Tave keturrankį su šalmu ant galvos, su vėzdu, disku, kriaukle ir lotoso žiedu rankose. Trokštu išvysti Tave tokį.
KOMENTARAS: „Brahma-saṁhitoje“ (5.39) sakoma: rāmādi mūrtiṣu kalā-niyamena tiṣṭhan – Viešpats amžinai egzistuoja šimtais tūkstančių Savo pavidalų, kurių svarbiausi – Rāma, Nṛsiṁha, Nārāyaṇa etc. Jų yra nesuskaičiuojama daugybė. Tačiau Arjuna žinojo, kad Kṛṣṇa – pirminis Dievo Asmuo, įgavęs Savo laikiną visatos pavidalą. Dabar jis nori išvysti Nārāyaṇą, dvasinį Jo pavidalą. Posmas visiškai aiškiai patvirtina „Śrimad- Bhāgavatam“ teiginį, kad Kṛṣṇa yra pirminis Dievo Asmuo, o visi kiti pavidalai kyla iš Jo. Jis nesiskiria nuo Savo pilnutinių skleidinių. Bet kuriuo iš nesuskaičiuojamų Savo pavidalų Jis – Dievas. Kiekvienu jų Jis spindi jaunyste. Tai nekintamas Aukščiausiojo Dievo Asmens bruožas. Kas pažįsta Kṛṣṇą, tas iškart apsivalo nuo visų materialaus pasaulio nešvarybių.