TEXT 27
yāvat sañjāyate kiñcit
sattvaṁ sthāvara-jaṅgamam
kṣetra-kṣetrajña-saṁyogāt
tad viddhi bharatarṣabha
yāvat — kas tik; sañjāyate — atsiranda; kiñcit — visa; sattvam — kas egzistuoja; sthāvara — nejudančio; jaṅgamam — judančio; kṣetra — kūnui; kṣetra- jña — kūną pažįstančiam subjektui; saṁyogāt — susijungus; tat viddhi — žinok tai; bharata-ṛṣabha — o geriausias iš Bhāratų.
O geriausias iš Bhāratų, žinok – visa, kas egzistuoja, visa, ką matai judant ar nejudant – tėra veiklos lauko ir lauką pažįstančio subjekto jungtis.
KOMENTARAS: Posmas kalba apie materialią gamtą ir apie gyvąją esybę, kurios egzistavo prieš sukuriant kosmosą. Bet koks kūrinys tėra gyvosios esybės ir materialios gamtos jungtis. Medžiai, kalvos ir kalnai nejuda, bet yra daug judančių būtybių, ir visos šios apraiškos yra ne kas kita, kaip materialios gamtos ir aukštesnės gamtos, gyvųjų esybių, jungtis. Be sąlyčio su aukštesne gamta, gyvąja esybe, niekas negali augti. Savitarpio ryšys tarp materijos ir aukštesnės gamtos – amžinas, o jas vieną su kita jungia Aukščiausiasis Viešpats. Todėl Jis yra ir aukštesnės, ir žemesnės gamtos valdovas. Jis sukuria materialią gamtą, į kurią patalpina aukštesnę gamtą. Taip gimsta įvairios materialaus pasaulio apraiškos ir jame prasideda veikla.