TEXT 58
mac-cittaḥ sarva-durgāṇi
mat-prasādāt tariṣyasi
atha cet tvam ahaṅkārān
na śroṣyasi vinaṅkṣyasi
mat — Mane; cittaḥ — nukreipęs mintis; sarva — visas; durgāṇi — kliūtis; mat-prasādāt — Mano malone; tariṣyasi — įveiksi; atha — bet; cet — jeigu; tvam — tu; ahaṅkārāt — dėl klaidingos savimonės; na śroṣyasi — nepaklausysi; vinaṅkṣyasi — tu pražūsi.
Jei visada galvosi apie Mane, Mano malone įveiksi visas sąlygoto gyvenimo kliūtis. Tačiau jei negalvosi apie Mane, bet vadovausiesi klaidinga savimone neklausydamas Manęs – pražūsi.
KOMENTARAS: Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nesistengia be reikalo tenkinti savo gyvenimiškus poreikius. Kvailiai niekada neįstengs suvokti, kaip pasiekti šią laisvę – neturėti rūpesčių. Kas veikia su Kṛṣṇos sąmone, tam Viešpats Kṛṣṇa tampa artimiausiu draugu. Jis nuolat rūpinasi draugo gerove ir paaukoja Save draugui, kuris, norėdamas patenkinti Viešpatį, atsidėjęs darbuojasi dvidešimt keturias valandas per parą. Todėl neturime leisti, kad klaidinga savimonė, kurią pagimdė kūniškoji būties samprata, išvestų mus iš tikrojo kelio. Nereikia klaidingai manyti, kad esame nepavaldūs materialios gamtos guṇų dėsniams ir turime visišką veikimo laisvę. Žmogus yra griežtų materijos dėsnių valdžioje, tačiau pakanka jam pradėti veikti su Kṛṣṇos sąmone, kai jis išsivaduoja ir jo nebekankina jokios materialios dilemos. Reikia visada atminti, kad tą, kuris nepuoselėja Kṛṣṇos sąmonės, įtraukia materijos sūkurys, ir jis nugrimzta į gimimo ir mirties vandenyną. Nė viena sąlygota siela nežino, kaip iš tikrųjų dera elgtis ir kaip nedera, o štai žmogus, veikiantis su Kṛṣṇos sąmone, įgyja visišką veikimo laisvę, nes Kṛṣṇa pataria jam iš vidaus, o dvasinis mokytojas Jo patarimus patvirtina.