TEXT 71
śraddhāvān anasūyaś ca
śṛṇuyād api yo naraḥ
so ’pi muktaḥ śubhāḻ lokān
prāpnuyāt puṇya-karmaṇām
śraddhā-vān — tikintis; anasūyaḥ — nepavydus; ca — ir; śṛṇuyāt — klausosi; api — tikrai; yaḥ — kuris; naraḥ — žmogus; saḥ — jis; api — taip pat; muktaḥ — išsivadavęs; śubhān — palankias; lokān — planetas; prāpnuyāt — jis pasiekia; puṇya-karmaṇām — doringųjų.
Kas klausosi su tikėjimu ir be pavydo, tas išsivaduoja nuo atoveikių už nuodėmes ir pasiekia palankias planetas, kuriose gyvena doringieji.
KOMENTARAS: Šešiasdešimt septintajame šio skyriaus posme Viešpats nedviprasmiškai draudžia persakinėti Gītą tiems, kas pavydi Kṛṣṇai. Kitaip sakant, „Bhagavad-gītā“ teskirta bhaktams. Tačiau kartais, kai Viešpaties bhaktas skaito viešą paskaitą auditorijoje, ne visi yra bhaktai. Kodėl bhaktai skaito viešas paskaitas? Šis posmas aiškina, kad nors ir ne visi susirinkusieji klausytis paskaitos yra bhaktai, tačiau yra daug žmonių, kurie Kṛṣṇai nepavydi, ir tiki, jog Jis yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Jei šie žmonės išgirsta pasakojant apie Jį bona fide bhaktą, tuoj pat išsivaduoja nuo atoveikio už visas nuodėmes ir po mirties pasiekia planetų sistemą, kurioje gyvena teisieji. Taigi žmogui, net jei jis ir nesistengia tapti tyru bhaktu, pakanka klausytis „Bhagavad-gītos“, ir jis gaus tą patį rezultatą, kokį gautų, jei būtų didelis teisuolis. Taip tyras Viešpaties bhaktas visiems suteikia galimybę išsivaduoti nuo atoveikio už visas nuodėmes ir tapti Viešpaties bhaktais.
Dažniausiai teisieji, kurių neslegia atoveikis už nuodėmes, labai lengvai priima Kṛṣṇos sąmonę. Šiame posme paminėti žodžiai puṇya-karmaṇām yra labai reikšmingi. Jise nurodo Vedų raštuose aprašytas didžias aukas, tokias, kaip aśvamedha-yajña. Pasiaukojimo tarnystę atliekantys doringi žmonės, kurie dar netapo tyrais bhaktais, gali pasiekti Šiaurinės žvaigždės, arba Dhruvalokos, kurioje viešpatauja Dhruva Mahārāja, planetų sistemą. Dhruva Mahārāja yra didis Viešpaties bhaktas, ir Jam patikėta valdyti ypatinga planeta, vadinama Šiaurine žvaigžde.