TEXT 69
yā niśā sarva-bhūtānāṁ
tasyāṁ jāgarti saṁyamī
yasyāṁ jāgrati bhūtāni
sā niśā paśyato muneḥ
yā — kas; niśā — yra naktis; sarva — visoms; bhūtānām — gyvosioms esybėms; tasyām — tame; jāgarti — yra prabudęs; saṁyamī — save sutvardęs; yasyām — kame; jāgrati — prabudę; bhūtāni — visos būtybės; sā — tai yra; niśā — naktis; paśyataḥ — į save įsigilinusiam; muneḥ — išminčiui.
Tai, kas visoms būtybėms yra naktis, susitvardžiusiajam – būdravimo metas. O visų būtybių būdravimas yra naktis įsigilinusiam į save išminčiui.
KOMENTARAS: Yra dviejų kategorijų sumanūs žmonės. Vieni sumaniai siekia juslinio pasitenkinimo materialioje veikloje, o kiti gilinasi į save ir prabunda savęs pažinimui. Materijos užvaldytiems žmonėms save stebinčio išminčiaus ar giliai mąstančio žmogaus veikla – tarsi naktis. Tokią naktį materialistiški žmonės miega, nes nieko neišmano apie savęs pažinimą. Kai materialistui ateina „naktis“, į save įsigilinęs išminčius lieka budrus. Išminčius jaučia transcendentinį malonumą tolydžio keldamas dvasios kultūrą, o žmogus, pasinėręs į materialistinę veiklą, negali prabusti savęs pažinimui ir sapnuoja įvairiausius juslinius malonumus. Tokio miego būsenoje jis kartais jaučiasi laimingas, o kartais kenčia. Į save įsigilinęs žmogus visad abejingai žvelgia į materialistišką laimę ir nelaimę. Jis toliau tęsia savęs pažinimo praktiką ir materijos įtaka jo netrikdo.