No edit permissions for Lithuanian

TEXT 22

ye hi saṁsparśa-jā bhogā
duḥkha-yonaya eva te
ādy-antavantaḥ kaunteya
na teṣu ramate budhaḥ

ye — tie; hi — tikrai; saṁsparśa-jāḥ — dėl sąlyčio su materialiomis juslėmis; bhogāḥ — malonumai; duḥkha — kančios; yonayaḥ — ištakos; eva — tikrai; te — jie yra; ādi — pradžiai; anta — pabaigai; vantaḥ — pavaldūs; kaunteya — o Kuntī sūnau; na — niekada; teṣu — juose; ramate — ieško malonumų; budhaḥ — išmintingasis.

Išmintingas žmogus apeina kančių židinius, kurie atsiveria susilietus su materialiom juslėm. O Kuntī sūnau, šie malonumai turi ir pradžią, ir pabaigą, todėl išminčius juose neieško džiaugsmo.

KOMENTARAS: Materialūs jusliniai malonumai yra kontaktų su materialiom juslėm pasekmė. Jie laikini, nes laikinas pats kūnas. Išsivadavusios sielos nedomina niekas, kas laikina. Ar gali išsivadavusi siela, patyrusi transcendentinius malonumus, tenkintis netikrais malonumais? „Padma Purāṇoje“ pasakyta:

ramante yogino ’nante
satyānande cid-ātmani
iti rāma-padenāsau
paraṁ brahmābhidhīyate

„Mistikai semiasi neribotų transcendentinių malonumų iš Absoliučios Tiesos. Todėl Aukščiausioji Absoliuti Tiesa, Dievo Asmuo, dar žinomas kaip Rāma.“

„Śrīmad-Bhāgavatam“ (5.5.1) taip pat pasakyta:

nāyaṁ deho deha-bhājāṁ nṛ-loke
kaṣṭān kāmān arhate viḍ-bhujāṁ ye
tapo divyaṁ putrakā yena sattvaṁ
śuddhyed yasmād brahma-saukhyaṁ tv anantam

„Mano brangieji sūnūs, gavus žmogaus kūną nėra prasmės išsijuosus dirbti dėl juslinio pasitenkinimo – tokie malonumai prieinami netgi išmatas ėdantiems gyvūnams [kiaulėms]. Šį gyvenimą jums dera askezėmis gryninti savo būtį, tuomet galėsite pasisemti beribės transcendentinės palaimos.“

Todėl tikrieji yogai ir apsišvietę transcendentalistai nesusigundo jusliniais malonumais, kurie yra nesibaigiančios materialios būties priežastis. Juo labiau žmogus linkęs į materialius malonumus, juo smarkiau jį apninka materialios bėdos.

« Previous Next »