TEXT 17
teṣāṁ jñānī nitya-yukta
eka-bhaktir viśiṣyate
priyo hi jñānino ’tyartham
ahaṁ sa ca mama priyaḥ
teṣām — iš jų; jñānī — turintis visišką žinojimą; nitya-yuktaḥ — nuolatos atliekantis; eka — vien tiktai; bhaktiḥ — pasiaukojimo tarnystę; viśiṣyate — yra ypatingas; priyaḥ — labai brangus; hi — tikrai; jñāninaḥ — žmogui, turinčiam žinojimą; atyartham — labai; aham — Aš; saḥ — jis; mama — Man; priyaḥ — brangus.
Iš jų geriausias tas, kuris turi visišką žinojimą ir nuolatos tarnauja Man su tyru pasiaukojimu. Aš esu Jam labai brangus, o jis – brangus Man.
KOMENTARAS: Nusiplovę materialių troškimų nešvarybes, kenčiantys, smalsieji, skurstantys ir aukščiausio žinojimo ieškotojai gali tapti tyrais bhaktais. Tačiau iš tikrųjų tyru Viešpaties bhaktu tampa tik tas, kuris pažino Absoliučią Tiesą ir neturi materialių troškimų. Viešpats sako, kad iš šių keturių grupių žmonių geriausias tas, kuris turi visišką žinojimą ir tuo pat metu su pasiaukojimu Jam tarnauja. Siekdamas žinojimo žmogus suvokia, kad jo „aš“ skiriasi nuo jo materialaus kūno, o toliau pažengęs jis pažįsta beasmenį Brahmaną ir Paramātmą. Visiškai apsivalęs jis įsisąmonina, kad jo prigimtinis būvis – būti amžinu Dievo tarnu. Taigi bendraudami su tyrais bhaktais, smalsieji, kenčiantys, materialios gerovės ieškotojai ir turintieji žinojimą patys tampa tyri. Vis dėlto kas jau pačioje pradžioje visiškai įsisąmonina Aukščiausiąjį Viešpatį ir tuo pačiu metu pasiaukojęs Jam tarnauja, tas Viešpačiui yra brangiausias. Jis suvokia transcendentinę Aukščiausiojo Dievo Asmens padėtį ir atlikdamas pasiaukojimo tarnystę yra visiškai apsaugotas nuo bet kokios materijos sutepties.