TEXT 25
nāhaṁ prakāśaḥ sarvasya
yoga-māyā-samāvṛtaḥ
mūḍho ’yaṁ nābhijānāti
loko mām ajam avyayam
na — ne; aham — Aš; prakāśaḥ — apsireiškiu; sarvasya — kiekvienam; yoga- māyā — vidine galia; samāvṛtaḥ — apgaubtas; mūḍhaḥ — kvaili; ayam — šie; na — ne; abhijānāti — gali suprasti; lokaḥ — žmonės; mām — Mane; ajam — negimusį; avyayam — neišsenkamą.
Aš niekada neapsireiškiu kvailiams ir neišmanėliams. Nuo jų Mane slepia Mano vidinė galia, todėl jie nežino, kad Aš esu negimstantis ir neišsenkantis.
KOMENTARAS: Gali kilti klausimas, kodėl dabar Kṛṣṇa nepasirodo žmonėms, jei buvo matomas visiems, kai gyveno Žemėje. Bet net ir tada Jis neapsireiškė visiems; kad Jis – Aukščiausiasis Dievo Asmuo, suprato vos keletas žmonių. Kuru susirinkime Śiśupālai pasisakant prieš Kṛṣṇos išrinkimą susirinkimo vyriausiuoju, Bhīṣma palaikė Kṛṣṇą ir paskelbė Jį Aukščiausiuoju Dievu. Kad Kṛṣṇa – Aukščiausiasis, žinojo ir Pāṇḍavai, ir dar kai kas, bet ne visi. Jis neatskleidė Savęs nebhaktams, o taip pat eiliniams žmonėms. Todėl „Bhagavad-gītoje“ Kṛṣṇa ir sako, kad, išskyrus tyrus Jo bhaktus, visi laiko Jį lygiu sau. Tik Savo bhaktams Jis atsiskleidė kaip visų malonumų šaltinis. Nuo kitų, nesupratingų nebhaktų, Jį slėpė vidinė Jo galia.
Kuntī maldose „Śrīmad-Bhāgavatam“ (1.8.19) pasakyta, kad Viešpatį slepia yoga-māyos skraistė, todėl paprasti žmonės nesugeba Jo pažinti. Apie šią skraistę kalbama ir „Iśopaniṣadoje“ (15 mantra), kurioje bhaktas meldžia:
hiraṇmayena pātreṇa
satyasyāpihitaṁ mukham
tat tvaṁ pūṣann apāvṛṇu
satya-dharmāya dṛṣṭaye
„O mano Viešpatie, Tu palaikai visą visatą, o pasiaukojimo tarnystė Tau – aukščiausias religijos principas. Todėl meldžiu Tavęs – globoki ir mane. Transcendentinį Tavo pavidalą slepia yoga-māyā. Brahmajyoti – tai Tavo vidinės galios skraistė. Būk maloningas ir išsklaidyk tą akinantį spindėjimą, kuris man trukdo išvysti sac-cid-ānanda-vigrahą – Tavo amžinąjį žinojimo ir palaimos pavidalą.“ Transcendentinį Aukščiausiojo Dievo Asmens pavidalą, kupiną palaimos ir žinojimo, yra aptraukusi Jo vidinė galia – brahmajyoti, todėl menkos nuovokos impersonalistai negali regėti Aukščiausiojo.
„Śrīmad-Bhāgavatam“ (10.14.7) pateikiama tokia Brahmos malda: „O Aukščiausiasis Dievo Asmuo, o Supersiela, o visų paslapčių šeimininke, ar gali kas šiame pasaulyje protu aprėpti Tavo galią ir Tavo pramogas? Tavo vidinė galia visą laiką plečiasi, todėl Tavęs niekas negali suvokti. Mokslininkai ir eruditai gali ištirti atominę materialaus pasaulio ir net planetų struktūrą, tačiau Tavo energijos bei galios jiems nepavyks išmatuoti, nors Tu – visada jiems prieš akis.“ Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Viešpats Kṛṣṇa, ne tik kad yra negimusis, bet ir avyaya – neišsenkantis. Amžinas Jo pavidalas – tai palaima ir žinojimas, o visos Jo energijos – neišsenkančios.