TEXT 19
bhūta-grāmaḥ sa evāyaṁ
bhūtvā bhūtvā pralīyate
rātry-āgame ’vaśaḥ pārtha
prabhavaty ahar-āgame
bhūta-grāmaḥ — visų gyvųjų esybių visuma; saḥ — šių; eva — tikrai; ayam — ši; bhūtva bhūtva — pakartotinai gimdama; pralīyate — yra sunaikinama; rātri — nakčiai; āgame — atėjus; avaśaḥ — savaime; pārtha — o Pṛthos sūnau; prabhavati — apsireiškia; ahaḥ — dienai; āgame — išaušus.
Kaskart iš naujo auštant Brahmos dienai atsiranda visos gyvosios esybės, o nusileidus Brahmos nakčiai, jos, bejėgės, sunaikinamos.
KOMENTARAS: Menkos nuovokos būtybės, kurios stengiasi pasilikti materialiame pasaulyje, iškopia į aukštesniąsias planetas, bet paskui vėl priverstos grįžti į Žemės planetą. Kol trunka Brahmos diena, jos atlieka veiklą aukštesnėse ar žemesnėse materialaus pasaulio planetose, bet atėjus Brahmos nakčiai, visos jos vėl sunaikinamos. Dieną jos gauna įvairiausius kūnus, kad galėtų materialiai veikti, o naktį, jų netekusios, suslėgtos glūdi Viṣṇu kūne. Paskui vėl, kai aušta Brahmos diena, jos išvysta šviesą. Bhūtvā bhūtva pralīyate: dieną jos turi išreikštą būvį, o naktį yra sunaikinamos. Pasibaigus Brahmos gyvenimui, visos jos sunaikinamos ir milijonų milijonus metų būna neišreikštos, o vėl apsireiškia kitoje epochoje po Brahmos gimimo. Taip jas apžavi materialaus pasaulio kerai. Tačiau išmintingi žmonės, įsijungę į Kṛṣṇos sąmonę, teisingai panaudoja žmogaus gyvenimą pasiaukojimo tarnystei, kartodami Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Tokiu būdu jie dar šį gyvenimą persikelia į dvasinę Kṛṣṇos planetą, ten patiria amžiną palaimą ir jau nebeprivalo atgimti.