TEXTS 16-18
anantavijayaṁ rājā
kuntī-putro yudhiṣṭhiraḥ
nakulaḥ sahadevaś ca
sughoṣa-maṇipuṣpakau
kāśyaś ca parameṣv-āsaḥ
śikhaṇḍī ca mahā-rathaḥ
dhṛṣṭadyumno virāṭaś ca
sātyakiś cāparājitaḥ
drupado draupadeyāś ca
sarvaśaḥ pṛthivī-pate
saubhadraś ca mahā-bāhuḥ
śaṅkhān dadhmuḥ pṛthak pṛthak
ananta-vijayam — kriauklę, vadinamą Anantavijaya; rājā — karalius; kuntī- putraḥ — Kuntī sūnus; yudhiṣṭhiraḥ — Yudhiṣṭhira; nakulaḥ — Nakula; sahadevaḥ — Sahadeva; ca — ir; sughoṣa-maṇipuṣpakau — kriaukles Sughoṣą ir Maṇipuṣpaką; kāśyaḥ — Kāśio (Vārāṇasio) karalius; ca — ir; parama- iṣu-āsaḥ — didysis lankininkas; śikhaṇḍī — Śikhaṇḍis; ca — taip pat; mahā- rathaḥ — galintis kautis vienas prieš tūkstančius karių; dhṛṣṭadyumnaḥ — Dhṛṣṭadyumna (karaliaus Drupados sūnus); virāṭaḥ — Virāṭa (karalaitis, suteikęs Pāṇḍavams prieglobstį jiems besislapstant); ca — taip pat; sātyakiḥ — Sātyakis (Viešpaties Kṛṣṇos vežėjas, dar vadinamas Yuyudhāna); ca — ir; aparājitaḥ — nenugalimasis; drupadaḥ — Drupada, Pāñcālos karalius; draupadeyāḥ — Draupadī sūnūs; ca — taip pat; sarvaśaḥ — visi; pṛthivī-pate — o valdove; saubhadraḥ — Abhimanyu, Subhadros sūnus; ca — taip pat; mahā-bāhuḥ — tvirtarankis; śaṅkhān — kriaukles; dadmuḥ — ėmė pūsti; pṛthak pṛthak — kiekvienas atskirai.
Karalius Yudhiṣṭhira, Kuntī sūnus, papūtė savąją kriauklę Anantavijayą, Nakula ir Sahadeva – Sughoṣą ir Maṇipuṣpaką. Didysis lankininkas Kāśio karalius, grėsmingas karys Śikhandis, Dhṛṣṭadyumna, Virāṭa bei nenugalimasis Sātyakis, taip pat Drupada, Draupadī sūnūs ir kiti didvyriai, tokie kaip puikiai apsiginklavęs Subhadros sūnus – visi, o valdove, ėmė pūsti savo kriaukles.
KOMENTARAS: Sañjaya labai taktiškai užsimena Dhṛtarāṣṭrai, kad neišmintinga karaliaus politika – bandymas apgauti Pāṇḍu sūnus ir iškelti į karalystės sostą savo sūnus – toli gražu neverta pagyrų. Ženklai aiškiai rodo visos Kuru dinastijos pražūtį didžiajame mūšyje. Nuo prosenio Bhīṣmos iki anūko Abhimanyu ir kitų karžygių, įskaitant daugelio pasaulio kraštų valdovus – visi buvo čia ir visi buvo pasmerkti. Kalčiausias dėl šios tragedijos – karalius Dhṛtarāṣṭra, kurstęs savo sūnų politiką.