No edit permissions for Lithuanian

TEXTS 6-7

ye tu sarvāṇi karmāṇi
mayi sannyasya mat-parāḥ
ananyenaiva yogena
māṁ dhyāyanta upāsate

teṣām ahaṁ samuddhartā
mṛtyu-saṁsāra-sāgarāt
bhavāmi na cirāt pārtha
mayy āveśita-cetasām

ye — tie, kurie; tu — bet; sarvāṇi — visą; karmāṇi — veiklą; mayi — Man; sannyasya — atiduodami; mat-parāḥ — prisirišę prie Manęs; ananyena — nenukrypdami; eva — tikrai; yogena — praktikuodami tokią bhakti-yogą; mām — Mane; dhyāyantaḥ — medituodami; upāsate — garbina; teṣām — jų; aham — Aš; samuddhartā — išvaduotojas; mṛtyu — iš mirties; saṁsāra — materialioje būtyje; sāgarāt — iš vandenyno; bhavāmi — Aš tampu; na — ne; cirāt — po ilgo laiko; pārtha — o Pṛthos sūnau; mayi — į Mane; āveśita — sutelkti; cetasām — tų, kurių protai.

Tačiau tuos, kurie garbina Mane, skiria Man visą savo veiklą ir yra nenukrypstamai Man atsidavę, kas atlieka pasiaukojimo tarnystę ir visą laiką medituoja Mane, sutelkę į Mane visas savo mintis, tuos, o Pṛthos sūnau, Aš greitai gelbėju iš gimimo ir mirties vandenyno.

KOMENTARAS: Posmas aiškiai sako, kad bhaktus lydi didžiulė sėkmė, nes Viešpats labai greitai juos išvaduoja iš materialios būties. Tyra pasiaukojimo tarnystė padeda žmogui patirti Dievo didybę ir suvokti, kad individuali siela yra Jam pavaldi. Sielos pareiga tarnauti Viešpačiui, ir jeigu ji to nedarys, jai teks tarnauti māyai.

Kaip jau buvo sakyta, Aukščiausiąjį Viešpatį galima deramai įvertinti tik per pasiaukojimo tarnystę. Todėl reikia visiškai atsidėti Dievui. Norint priartėti prie Kṛṣṇos, į Jį reikia sutelkti visas savo mintis ir dirbti tik Jam. Kad ir kokį darbą dirbtume, jis turi būti skirtas tik Kṛṣṇai. Tokia pasiaukojimo tarnystės norma. Bhaktas netrokšta nieko kito, tik patenkinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Jo gyvenimo tikslas – patenkinti Kṛṣṇą, ir tam jis pasiryžęs paaukoti viską, kaip kad Kurukṣetros mūšyje pasielgė Arjuna. Aukotis labai paprasta: galima dirbti savo darbą pagal veiklos pobūdį ir tuo pat metu kartoti: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Toks transcendentinis kartojimas priartina bhaktą prie Dievo Asmens.

Šiame posme Aukščiausiasis Viešpats pažada, kad taip Jam tarnaujantį tyrą bhaktą Jis nedelsdamas išgelbės iš materialios būties vandenyno. Pasiekusieji yogos praktikos aukštumų, jei tik nori, yogos pagalba gali perkelti savo sielą į bet kurią planetą. Kiti naudojasi kitokiais būdais. O apie bhaktą čia aiškiai pasakyta: jį pasiima Pats Viešpats. Bhaktui nereikia laukti, kol jis sukaups tokią didelę patirtį, kad pats galėtų pasikelti į dvasinį dangų.

„Varāha Purāṇoje“ sutinkame tokį posmą:

nayāmi paramaṁ sthānam
arcir-ādi-gatiṁ vinā
garuḍa-skandham āropya
yatheccham anivāritaḥ

Posmo prasmė ta, kad bhaktui nereikia praktikuoti aṣṭāṅga-yogos savo sielai į dvasines planetas nukreipti. Atsakomybę už ją prisiima Pats Aukščiausiasis Viešpats. Čia Jis aiškiai sako, kad Jis Pats imsis vaduotojo vaidmens. Tėvai visapusiškai rūpinasi vaiku, todėl jis saugus. Taip pat ir bhaktui nereikia dėti pastangų, kad yogos praktikos dėka persikeltų į kitas planetas. Veikiau Aukščiausiasis Viešpats iš didžios Savo malonės nedelsdamas atvyksta nešamas paukščio Garuḍos ir tučtuojau išvaduoja bhaktą iš materialios būties. Jeigu žmogus – net ir labai geras plaukikas – atsidūrė vandenyne, vienas jis neišsigelbės, nors ir labai stengtųsi. Tačiau jis lengvai bus išgelbėtas, jei kas ateis į pagalbą ir ištrauks jį iš vandens. Taip Viešpats ištraukia bhaktą iš materialios būties. Tereikia praktikuoti nesunkų Kṛṣṇos sąmonės metodą ir visiškai atsidėti pasiaukojimo tarnystei. Bet kuris protingas žmogus visada mieliau pasirinks pasiaukojimo tarnystę, o ne kokį kitą kelią. Apie tai liudijama ir Nārāyaṇīyoje:

yā vai sādhana-sampattiḥ
puruṣārtha-catuṣṭaye
tayā vinā tad āpnoti
naro nārāyaṇāśrayaḥ

Šio posmo esmė ta, kad nedera užsiimti įvairia karmine veikla ar siekti žinių spekuliatyviais samprotavimais. Kas pasiaukojo Aukščiausiajam Asmeniui, tas gauna visas malones, kurias teikia kiti yogos procesai, filosofiniai apmąstymai, ritualų atlikimas, aukos, labdara etc. Tokia yra ypatinga pasiaukojimo tarnystės malonė.

Vien tik giedodamas šventąjį Kṛṣṇos vardą – Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare – Viešpaties bhaktas lengvai ir džiaugsmingai pasiekia aukščiausią tikslą, kuris jokiais kitais religiniais keliais nepasiekiamas.

Aštuonioliktame skyriuje pateikiama „Bhagavad-gītos“ išvada:

sarva-dharmān parityajya
mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja
ahaṁ tvāṁ sarva-pāpebhyo
mokṣayiṣyāmi mā śucaḥ

Reikia atmesti visus kitus dvasinės savivokos būdus ir tiesiog mintis sutelkus į Kṛṣṇą, tarnauti Jam su meile ir atsidavimu. Tai leis pasiekti aukščiausią gyvenimo tobulumą. Neverta krimstis dėl anksčiau gyvenime padarytų nuodėmių, nes Pats Aukščiausiasis Viešpats imasi mus globoti. Nedėkime bergždžių pastangų išsivaduoti, klaidžiodami įvairiais dvasinio pažinimo keliais. Tegu kiekvienas kreipiasi prieglobsčio į Aukščiausiąjį visagalį Dievą, Kṛṣṇą. Toks yra aukščiausias gyvenimo tobulumas.

« Previous Next »