TEXT 32
anāditvān nirguṇatvāt
paramātmāyam avyayaḥ
śarīra-stho ’pi kaunteya
na karoti na lipyate
anāditvāt — dėl amžinumo; nirguṇatvāt — dėl transcendentalumo; parama — anapus materialios gamtos; ātmā — dvasia; ayam — ši; avyayaḥ — neišsenkama; śarīra-sthaḥ — esanti kūne; api — nors; kaunteya — o Kuntī sūnau; na karoti — nieko neveikia; na lipyate — nei įsipainioja.
Turintys amžinybės regėjimą supranta, kad nemari siela yra transcendentali, amžina ir nepavaldi gamtos guṇoms. Net ir susilietusi su materialiu kūnu, o Arjuna, siela nieko neveikia ir niekas jos nesaisto.
KOMENTARAS: Iš pažiūros gyvoji esybė gimsta kartu su materialiu kūnu, tačiau iš tikrųjų ji yra amžina, negimstanti, ir nors glūdi materialiame kūne, yra transcendentali. Todėl jos negalima sunaikinti. Ji yra palaimingos prigimties. Pati ji neatlieka jokios materialios veiklos, todėl veiksmai, kuriuos žadina jos sąlytis su materialiais kūnais, jos nesaisto.