TEXT 5
daivī sampad vimokṣāya
nibandhāyāsurī matā
mā śucaḥ sampadaṁ daivīm
abhijāto ’si pāṇḍava
daivī — transcendentinės; sampat — savybės; vimokṣāya — skirtos išsivadavimui; nibandhāya — vergijai; āsurī — demoniškos savybės; matā — yra manoma; mā — ne; śucaḥ — jaudinkis; sampadam — su savybėm; daivīm — transcendentinėm; abhijātaḥ — gimęs; asi — tu esi; pāṇḍava — o Pāṇḍu sūnau.
Transcendentinės savybės veda į išsivadavimą, o demoniškosios pavergia. Tačiau nesijaudink, o Pāṇḍu sūnau, nes tu gimei su dieviškomis savybėmis.
KOMENTARAS: Viešpats Kṛṣṇa padrąsina Arjuną, pranešdamas, kad jis gimė neturėdamas demoniškų savybių. Arjunos dalyvavimas mūšyje nebuvo demoniškas poelgis, nes jis pasvėrė visus „už“ ir „prieš“. Jis svarstė, ar turįs teisę žudyti tokius pagarbos vertus žmones, kaip Bhīṣma ir Droṇa, todėl jis veikė ne pykčio, netikro prestižo ar grubumo paskatintas. Jis nepasižymėjo demoniškomis savybėmis. Laidydamas į priešą strėles, kṣatriyas (karžygys) atlieka transcendentinį veiksmą, o vengdamas savo pareigos, jis elgtųsi demoniškai. Todėl Arjunai nebuvo dėl ko sielotis. Kas laikosi savo socialiniam sluoksniui nurodytų reguliuojamųjų principų, tas yra transcendentinėje padėtyje.