TEXT 2
śrī-bhagavān uvāca
tri-vidhā bhavati śraddhā
dehināṁ sā svabhāva-jā
sāttvikī rājasī caiva
tāmasī ceti tāṁ śṛṇu
śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; tri-vidhā — trijų rūšių; bhavati — tampa; śraddhā — tikėjimas; dehinām — įkūnyto; sā — tas; sva-bhāva-jā — pagal jo materialios gamtos guṇą; sāttvikī — dorybės guṇos; rājasī — aistros guṇos; ca — taip pat; eva — tikrai; tāmasī — neišmanymo guṇos; ca — ir; iti — taip; tām — tą; śṛṇu — išgirsk iš Manęs.
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Pagal tai, kokią prigimtį įkūnyta siela gavo iš gamtos guṇų, jos tikėjimas gali būti trejopas: dorybės, aistros ar neišmanymo. Išgirski dabar apie tai.
KOMENTARAS: Susipažinusius su šventraščių taisyklėmis, tačiau iš tingumo ar ištižimo jų nevykdančius veikia materialios gamtos guṇos. Jiems būdingas prigimties savybes nulemia ankstesnė veikla, atlikta pagal dorybės, aistros ar neišmanymo guṇą. Gyvoji esybė yra amžinai susijusi su skirtingomis gamtos guṇomis. Kadangi gyvoji esybė kontaktuoja su materialia gamta, priklausomai nuo jos sąsajų su materialiomis guṇomis, susiformuoja tam tikra mąstysena. Tačiau jei žmogus bendrauja su bona fide dvasiniu mokytoju ir gyvena vadovaudamasis jo bei šventraščių nurodymais, jo prigimties savybės gali kisti. Palengva jo būklė pakinta, ir iš neišmanymo arba iš aistros jis pakyla į dorybę. Taigi aklas tikėjimas, kurį sąlygoja tam tikra gamtos guṇa, negali padėti žmogui pasiekti tobulumo būvio. Reikia nuodugniai išnagrinėti dalyko esmę, pasitelkus intelektą ir bendraujant su bona fide dvasiniu mokytoju. Šitaip galime pakeisti savo padėtį ir pakilti į aukštesnę gamtos guṇą.