TEXT 27
rāgī karma-phala-prepsur
lubdho hiṁsātmako ’śuciḥ
harṣa-śokānvitaḥ kartā
rājasaḥ parikīrtitaḥ
rāgī — labai prisirišęs; karma-phala — darbo vaisių; prepsuḥ — geidžiantis; lubdhaḥ — godus; hiṁsā-ātmakaḥ — visada piktavalis; aśuciḥ — nešvarus; harṣa-śoka-anvitāḥ — pasiduodantis džiaugsmui ir liūdesiui; kartā — toks veikėjas; rājasaḥ — aistros guṇos; parikīrtitaḥ — yra skelbiamas.
Kas prisirišęs prie darbo ir darbo vaisių, kas trokšta jais naudotis, yra godus, visada piktavalis, nešvarus, ką blaško džiaugsmas ir liūdesys, tas, pasakyta, veikia apimtas aistros guṇos.
KOMENTARAS: Kai žmogus turi perdėm didelį potraukį tam, kas materialu – namų židiniui, žmonai ir vaikams, jis pernelyg prisiriša prie kurio nors darbo ar jo rezultatų. Toks žmogus savo gyvenime nesiekia aukštesnių idealų. Jam terūpi kaip patobulinti pasaulį, kad jis būtu kuo patogesnis materialiu požiūriu. Paprastai jis labai godus ir mano, kad visa, ką jis įgijo – amžina ir neprarandama. Toks žmogus pavydi kitiems ir pasiryžęs padaryti bet ką, kad tik patenkintų savo jusles. Toks žmogus nešvarus, jam nė motais, ar lėšų pragyvenimui užsidirbta dorais, ar nedorais būdais. Jei darbas jam pavyksta, jis jaučiasi labai laimingas, ir labai kremtasi, kai ištinka nesėkmė. Toks veikėjas yra aistros guṇos.