TEXT 39
yad agre cānubandhe ca
sukhaṁ mohanam ātmanaḥ
nidrālasya-pramādotthaṁ
tat tāmasam udāhṛtam
yat — ta, kuri; agre — pradžioje; ca — taip pat; anubandhe — pabaigoje; ca — taip pat; sukham — laimė; mohanam — iliuzinė; ātmanaḥ — savajam „aš“; nidrā — iš mieguistumo; ālasya — tingumo; pramāda — ir iliuzijos; uttham — kilusi; tat — ta; tāmasam — neišmanymo guṇos; udāhṛtam — sakoma, kad yra.
Laimė, kuri akla dvasinei savivokai, kuri nuo pradžios iki pabaigos yra apgaulė, kuri kyla iš mieguistumo, tingumo ir iliuzijos, yra neišmanymo prigimties.
KOMENTARAS: Kam maloni tinginystė ir miegas, kas neišmano, kaip dera veikti ir kaip nedera, tas neabejotinai yra tamsos, neišmanymo, guṇos. Žmogui, kuris yra neišmanymo guṇos, viskas yra iliuzija. Jis nelaimingas nuo pradžios iki pabaigos. Žmogus, kuris yra aistros guṇos, pradžioje gali patirti kažkokią trumpalaikę laimę, tačiau galų gale jo laukia kančia, o tas, kuris yra neišmanymo guṇos, pelno tik kančias – ir pradžioje, ir pabaigoje.