TEXT 34
akīrtiṁ cāpi bhūtāni
kathayiṣyanti te ’vyayām
sambhāvitasya cākīrtir
maraṇād atiricyate
akīrtim — gėdą; ca — taip pat; api — be to; bhūtāni — visi žmonės; kathayiṣyanti — kalbės; te — apie tave; avyayām — amžinai; sambhāvitasya — garbingam žmogui; ca — taip pat; akīrtiḥ — nešlovė; maraṇāt — mirtį; atiricyate — pranoksta.
Žmonės nuolat minės tavo gėdą, o garbingam žmogui negarbė net už mirtį baisesnė.
KOMENTARAS: Viešpats Kṛṣṇa, kaip Arjunos draugas ir kaip filosofas, pastarajam atsisakant kovoti pareiškia Savo galutinę nuomonę. Viešpats sako: „Arjuna, jei pasitrauksi iš kautynių lauko kautynėms dar neprasidėjus, žmonės pavadins tave bailiu. O jei manai, kad pabėgęs iš kautynių lauko išgelbėsi savo gyvybę, ir tegu žmonės tave vadina kaip tik nori, tai paklausyk Mano patarimo: geriau jau žūk kautynėse. Tokiam gerbiamam žmogui, kaip tu, nešlovė baisesnė už mirtį. Todėl nepritinka tau bėgti drebant dėl savo gyvybės – verčiau žūti kovoje. Taip išsaugosi savo gerą vardą visuomenėje ir išvengsi piktų kalbų, kad piktnaudžiavai Mano draugyste.“
Žodžiu, galutinė Viešpaties nuomonė tokia: Arjuna verčiau turi mirti, bet nepasitraukti iš mūšio lauko.