TEXT 5
uddhared ātmanātmānaṁ
nātmānam avasādayet
ātmaiva hy ātmano bandhur
ātmaiva ripur ātmanaḥ
uddharet — privalo išgelbėti; ātmanā — protu; ātmānam — sąlygotą sielą; na — niekada; ātmānam — sąlygotą sielą; avasādayet — pasmerkti nuopuoliui; ātmā — protas; eva — be abejonės; hi — tikrai; ātmanaḥ — sąlygotos sielos; bandhuḥ — draugas; ātmā — protas; eva — be abejonės; ripuḥ — priešas; ātmanaḥ — sąlygotos sielos.
Protas turi padėti žmogui išsigelbėti, o ne pražudyti save. Protas – sąlygotos sielos draugas ir priešas.
KOMENTARAS: Priklausomai nuo aplinkybių žodis ātmā gali reikšti tiek kūną, tiek protą, tiek sielą. Yogos sistemoje protui ir sąlygotai sielai tenka ypatingai svarbus vaidmuo. Protui yogos praktika skiria centrinę vietą, todėl šiame posme žodis ātmā nurodo protą. Yogos sistemos tikslas – suvaldyti protą ir atplėšti jį nuo juslių objektų. Čia ypač pažymima, kad protą reikia ištreniruoti taip, kad jis galėtų ištraukti sąlygotą sielą iš neišmanymo liūno. Materialioje būtyje gyvąją esybę veikia protas ir juslės. Iš tiesų, tyra siela pakliūva į materialų pasaulį dėl to, kad jos protas patiria trokštančios viešpatauti materialioje gamtoje klaidingos savimonės poveikį. Todėl protą reikia ištreniruoti taip, kad jo nežavėtų materialios gamtos blizgesys – tik šitaip sąlygota siela gali būti išgelbėta. Nevalia vaikytis juslių objektų ir taip stumti save į pražūtį. Kuo labiau žmogų traukia juslių objektai, tuo labiau jis įsipainioja į materialią būtį. Geriausias būdas išsigauti iš jos – protą visada pajungti Kṛṣṇos sąmonei. Būtent taip ir turi elgtis žmogus – šią tezę patvirtina tekste pavartotas žodis hi. Taip pat pasakyta:
mana eva manuṣyāṇāṁ
kāraṇaṁ bandha-mokṣayoḥ
bandhāya viṣayāsaṅgo
muktyai nirviṣayaṁ manaḥ
„Žmogaus protas – ir vergijos, ir išsivadavimo priežastis. Juslių objektų užvaldytas protas žmogų pavergia, o atsitraukęs nuo tų objektų protas – jį išvaduoja.“ („Amṛta-bindu Upaniṣada“ 2) Todėl visada pajungtas Kṛṣṇos sąmonei protas yra aukščiausiojo išsivadavimo priežastis.