TEXT 23
ye ’py anya-devatā-bhaktā
yajante śraddhayānvitāḥ
te ’pi mām eva kaunteya
yajanty avidhi-pūrvakam
ye — tie, kurie; api — taip pat; anya — kitų; devatā — dievų; bhaktāḥ — pasišventę tarnai; yajante — garbina; śraddhayā anvitāḥ — su tikėjimu; te — jie; api — taip pat; mām — Mane; eva — vienintelį; kaunteya — o Kuntī sūnau; yajanti — garbina; avidhi-pūrvakam — neteisingai.
Tie, kurie pasišventę tarnauja kitiems dievams ir su tikėjimu juos garbina, iš tikro garbina tik Mane vieną, o Kuntī sūnau, bet daro tai neteisingai.
KOMENTARAS: Kṛṣṇa sako: „Pusdievius garbinantys žmonės nėra itin išmintingi, nors netiesiogiai jie garbina Mane.“ Pavyzdžiui, kai žmogus lieja vandenį ant medžio lapų, bet nelaisto šaknų, tai jis daro per savo neišmanymą ar nesilaikydamas nurodymų. Taip ir norint palaikyti gyvybę visose kūno dalyse, maistu reikia aprūpinti skrandį. Pusdieviai, taip sakant, yra Aukščiausiojo Viešpaties vyriausybės valdininkai ir viršininkai. Reikia laikytis įstatymų, kuriuos išleidžia vyriausybė, o ne valdininkai bei viršininkai. Lygiai taip kiekvienas turi garbinti tik Aukščiausiąjį Viešpatį. Toks garbinimas savaime patenkins įvairius Viešpaties valdininkus ir viršininkus. Valdininkai ir viršininkai yra vyriausybės atstovai, todėl duoti jiems kyšius – antiįstatymiška. Šiame posme tai vadinama avidhi-pūrvakam. Kitaip sakant, Kṛṣṇa nepritaria tam, kad būtų garbinami pusdieviai – tai visai nereikalinga.