TEXT 40
namaḥ purastād atha pṛṣṭhatas te
namo ’stu te sarvata eva sarva
ananta-vīryāmita-vikramas tvaṁ
sarvaṁ samāpnoṣi tato ’si sarvaḥ
namaḥ — lenkiuosi; purastāt — iš priekio; atha — taip pat; pṛṣṭhataḥ — iš nugaros; te — Tau; namaḥ astu — aš reiškiu savo pagarbą; te — Tau; sarvataḥ — iš visų pusių; eva — tikrai; sarva — nes Tu esi viskas; ananta- vīrya — beribė galia; amita-vikramaḥ — ir neribota stiprybė; tvam — Tu; sarvam — viską; samāpnoṣi — Tu apimi; tataḥ — todėl; asi — Tu esi; sarvaḥ — viskas.
Lenkiuosi Tau iš priekio, iš nugaros ir iš visų pusių! O nevaržoma galybe, Tu – beribės stiprybės valdovas! Tu persmelki viską ir todėl Tu – viskas.
KOMENTARAS: Pagautas meilės Kṛṣṇai, savo draugui, ekstazės, Arjuna pagarbiai lenkiasi Jam iš visų pusių. Jis pripažįsta, kad Kṛṣṇa – šauniausias visų galių valdovas, daug pranašesnis už visus mūšio lauke susirinkusius didžiuosius karius. „Viṣṇu Purāṇoje“ (1.9.69) pasakyta:
yo ’yaṁ tavāgato deva
samīpaṁ devatā-gaṇaḥ
sa tvam eva jagat-sraṣṭā
yataḥ sarva-gato bhavān
„Kad ir kas stotų priešais Tave, net jei tai būtų pusdievis, Tu jį sukūrei, o Aukščiausiasis Dievo Asmuo.“