TEXT 16
vaktum arhasy aśeṣeṇa
divyā hy ātma-vibhūtayaḥ
yābhir vibhūtibhir lokān
imāṁs tvaṁ vyāpya tiṣṭhasi
vaktum — pasakyti; arhasi — Tu vertas; aśeṣeṇa — smulkiai; divyāḥ — dieviškas; hi — tikrai; ātma — Savo; vibhūtayaḥ — vertenybes; yābhiḥ — kuriomis; vibhūtibhiḥ — vertenybėmis; lokān — visas planetas; imān — šias; tvam — Tu; vyāpya — persmelkdamas; tiṣṭhasi — lieki.
Prašau, papasakok man smulkiai apie Savo dieviškąsias vertenybes, kuriomis Tu persmelki visus šiuos pasaulius.
KOMENTARAS: Posmas rodo, kad Arjuną jau patenkina įgytasis Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, supratimas. Per Kṛṣṇos malonę Arjuna sukaupė patirties, įgijo išminties, žinių bei visko, ką šios savybės teikia žmogui, ir suvokė, kad Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Arjunos nebekamuoja abejonės, ir vis dėlto jis prašo, kad Kṛṣṇa paaiškintų Savo visa persmelkiančią prigimtį. Paprasti žmonės, o ypač impersonalistai, labiausiai domisi visa persmelkiančia Aukščiausiojo prigimtimi. Todėl Arjuna ir klausia Kṛṣṇos, kaip Jis egzistuoja Savo visa persmelkiančiu aspektu per skirtingas Savo energijas. Reikia nepamiršti, kad šito Arjuna klausia visų žmonių labui.