AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS

TEXT 1: Arjuna tarė: O tvirtaranki, o demono Keśio nugalėtojau, juslių valdove, aš noriu suvokti atsižadėjimo [tyāgos] ir gyvenimo atsižadėjus [sannyāsos] paskirtį.

TEXT 2: Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Atsisakyti veiklos, kurios pagrindas – materialūs troškimai, didžiųjų mokslo vyrų nuomone yra gyvenimas atsižadėjus [sannyāsa]. O visos veiklos rezultatų atsisakymą išmintingieji vadina atsižadėjimu [tyāga].

TEXT 3: Kai kurie mokyti vyrai sako, kad visa karminė veikla ydinga, todėl reikia jos visiškai atsisakyti, o kiti išminčiai tvirtina, kad aukojimo, labdaros ir askezės niekada nedera atsisakyti.

TEXT 4: O geriausias iš Bhāratų, dabar išgirsk Mano galutinę nuomonę apie atsižadėjimą. O tigre tarp žmonių, šventraščiai skelbia, jog atsižadėjimas yra trijų rūšių.

TEXT 5: Nereikia atsisakyti aukojimo, labdaros ir askezės veiksmų – juos privalu atlikti. Nes išties aukų atnašavimas, labdara ir askezė apvalo net ir didžiąsias sielas.

TEXT 6: Tuos veiksmus, o Pṛthos sūnau, reikia atlikti be potraukio, nesitikint atpildo ir iš pareigos. Tokia galutinė Mano nuomonė.

TEXT 7: Nevalia atsisakyti nurodytų pareigų. Kas iliuzijos apimtas atsisako vykdyti nurodytas pareigas, to atsižadėjimas, pasakyta, yra neišmanymo guṇos.

TEXT 8: Kas apleidžia nurodytas pareigas, jei jos vargina, ar bijodamas kūniškų nepatogumų, tas, pasakyta, atsižada veikiamas aistros guṇos. Tokie veiksmai niekada neatves į atsižadėjimo aukštumas.

TEXT 9: O Arjuna, kas atlieka nurodytas pareigas vien todėl, kad jas reikia atlikti, kas atsisako potraukio materialiai veiklai ir veiklos rezultatams, to atsižadėjimas, pasakyta, yra dorybės guṇos.

TEXT 10: Protingas, atsižadėjęs, dorybės guṇos veikiamas žmogus nei jaučia neapykantą nepalankiam darbui, nei turi potraukį palankiam, o dėl paties darbo, tai jam nekyla abejonių.

TEXT 11: Juk išties visiškai atsisakyti veiklos įkūnytai būtybei neįmanoma. Todėl sakoma, jog kas atsižada savo veiklos vaisių, tas iš tiesų yra atsižadėjęs.

TEXT 12: Kas neatsižada, tas po mirties ragauja trijų rūšių veiklos vaisius: geidžiamus, negeidžiamus ir mišrius. O tie, kurie stojo į atsižadėjimo kelią, nepatiria savo veiklos pasekmių nei džiaugsmo, nei kančios forma.

TEXT 13: O tvirtaranki Arjuna, pasak Vedāntos, yra penkios priežastys, kurios lemia bet kokį veiksmą. Sužinoki dabar jas iš Manęs.

TEXT 14: Veiksmo vieta [kūnas], atlikėjas, skirtingos juslės, įvairių rūšių pastangos ir pagaliau Supersiela – tokie yra penki veiksmo faktoriai.

TEXT 15: Ar veiksmas, kurį atlieka žmogus protu, kūnu ir kalba, būtų teisingas, ar neteisingas – jo priežastis visada yra šie penki faktoriai.

TEXT 16: Todėl tas, kuris mano, jog veikia vienas pats, ir neatsižvelgia į tuos penkis faktorius, be abejonės, nėra itin protingas ir nemato tikrosios dalykų esmės.

TEXT 17: Kas nesivadovauja klaidinga savimone, kieno intelektas neprisirišęs, tas ir žudydamas žmones šiame pasaulyje nežudo, o jo veiksmai jo nesupančioja.

TEXT 18: Žinojimas, pažinimo objektas ir pažįstantis subjektas – trys faktoriai, skatinantys veikti, o juslės, pats darbas ir veikėjas – trys sudedamosios veiksmo dalys.

TEXT 19: Tris materialios gamtos guṇas atitinka trijų rūšių žinojimas, veikla bei jos atlikėjai. Paklausyk, Aš juos apibūdinsiu.

TEXT 20: Žinojimas, kurio dėka viena nedaloma dvasinė esmė matoma visose gyvosiose esybėse, nors jos yra susiskaidžiusios į daugybę formų, žinok, yra dorybės guṇos.

TEXT 21: Žinojimas, kurio dėka atrodo, kad skirtinguose kūnuose yra kitokios gyvosios esybės, žinok, yra aistros guṇos.

TEXT 22: Žinojimas, dėl kurio žmogus prisiriša prie vienos veiklos rūšies kaip visų svarbiausios, neatspindintis tiesos ir labai skurdus, pasakyta, yra tamsos guṇos.

TEXT 23: O veikla, kuri yra reglamentuojama ir atliekama be prisirišimo, meilės ar neapykantos, netrokštant veiklos vaisių sau, pasakyta, yra dorybės guṇos.

TEXT 24: Veikla, atliekama su didelėmis pastangomis patenkinti savo troškimus, kylanti iš klaidingos savimonės, sakoma, yra aistros guṇos.

TEXT 25: Veikla, atliekama iš iliuzijos ir nepaisant šventraščių nurodymų, negalvojant apie tai, kad ateityje ji žada nelaisvę, prievartą, ir kitiems suteiktas kančias, pasakyta, yra neišmanymo guṇos.

TEXT 26: Kas atlieka savo pareigą nesiedamas jos su materialios gamtos guṇomis, užmiršęs klaidingą savimonę, su didžiuliu ryžtu ir įkvėpimu, kas vienodai sutinka ir sėkmę, ir nesėkmę, tas, pasakyta, veikia apimtas dorybės guṇos.

TEXT 27: Kas prisirišęs prie darbo ir darbo vaisių, kas trokšta jais naudotis, yra godus, visada piktavalis, nešvarus, ką blaško džiaugsmas ir liūdesys, tas, pasakyta, veikia apimtas aistros guṇos.

TEXT 28: Tas, kieno visa veikla prieštarauja šventraščių priesakams, kas yra materialistiškas, užsispyręs, apgavikas, greitas įžeisti kitą, kas yra tingus, visada niūrus ir vilkinantis darbus, tas, pasakyta, yra veikėjas, apimtas neišmanymo guṇos.

TEXT 29: O turtų laimėtojau, dabar prašau paklausyk – Aš tau išsamiai apibūdinsiu skirtingas intelekto ir ryžto rūšis, kurios atitinka tris materialios gamtos guṇas.

TEXT 30: O Pṛthos sūnau, intelektas, kai žinai ką daryti ir ko nedaryti, ko verta bijoti ir ko bijoti neverta, kas supančioja ir kas išvaduoja, yra dorybės guṇos.

TEXT 31: O Pṛthos sūnau, intelektas, neskiriantis religijos nuo bedievystės, deramo veiksmo nuo nederamo, yra aistros guṇos.

TEXT 32: Intelektas, bedievystę laikantis religija, o religiją – bedievyste, kuris yra pakerėtas iliuzijos ir apimtas tamsybės, bei visada krypsta klaidinga linkme, o Pārtha, yra neišmanymo guṇos.

TEXT 33: O Pṛthos sūnau, nepalaužiamas ryžtas, kurį nuolat stiprina yogos praktika ir kuris tos praktikos dėka valdo proto, gyvybės oro bei juslių veiklą, yra dorybės guṇos.

TEXT 34: Bet ryžtas, kuris skatina pasisavinti veiklos vaisius religijos, ekonomikos vystymo ar juslinių malonumų srityse, yra aistringos prigimties, o Arjuna.

TEXT 35: Ryžtas, kuris nesiekia toliau sapnų, baimės, sielvarto, niūrumo ir iliuzijos – toks kvailas ryžtas, o Pṛthos sūnau, yra neišmanymo guṇos.

TEXT 36: O geriausias iš Bhāratų, dabar paklausyk, ką pasakysiu apie trijų rūšių laimę, kuria džiaugiasi sąlygota siela ir dėl kurios kartais baigiasi visos jos kančios.

TEXT 37: Kas iš pradžių atrodo nuodai, o pabaigoje – tarytum nektaras, ir kas pažadina žmogų dvasinei savivokai, yra dorybės guṇos laimė.

TEXT 38: Laimė, kuri patiriama, juslėms susilietus su juslių objektais, ir kuri pradžioje yra tarsi nektaras, bet ilgainiui virsta nuodais, pasakyta, yra aistringos prigimties.

TEXT 39: Laimė, kuri akla dvasinei savivokai, kuri nuo pradžios iki pabaigos yra apgaulė, kuri kyla iš mieguistumo, tingumo ir iliuzijos, yra neišmanymo prigimties.

TEXT 40: Nei žemėje, nei tarp pusdievių aukštesnėse planetų sistemose nėra nė vienos būtybės, laisvos nuo trijų guṇų, kurias pagimdė materiali gamta.

TEXT 41: Brahmanai, kṣatriyai, vaiśyai ir śūdros skiriasi prigimties savybėmis, kurias lemia materialios guṇos, o priešų baudėjau.

TEXT 42: Ramumas, savitvarda, asketiškumas, švarumas, pakantumas, atvirumas, žinojimas, išmintis ir religingumas – prigimties savybės, lemiančios brahmanų veiklą.

TEXT 43: Didvyriškumas, jėga, ryžtas, sumanumas, narsa mūšyje, dosnumas ir siekimas vadovauti – štai prigimties savybės, kurios lemia kṣatriyų veiklą.

TEXT 44: Žemdirbystė, karvių globa, prekyba – tai veikla, būdinga vaiśyų prigimčiai, o śūdrų pašaukimas – tai fizinis darbas ir tarnystė kitiems.

TEXT 45: Pasirinkdamas darbą pagal savo prigimtį kiekvienas žmogus gali tapti tobulas. Dabar paklausyk, Aš pasakysiu, kaip tai daroma.

TEXT 46: Dirbdamas savo darbą, žmogus gali pasiekti tobulumą garbindamas Viešpatį, kuris yra visų būtybių pradžia ir persmelkia viską.

TEXT 47: Geriau netobulai atlikti savo pareigą, negu imtis svetimos, net jeigu ir tobulai ją atliktumei. Pareigos, nurodytos atsižvelgiant į prigimtį, niekada nesukelia atoveikio už nuodėmes.

TEXT 48: Kaip nėra ugnies be dūmų, taip nėra pastangų be trūkumų. Todėl, o Kuntī sūnau, nereikia atsisakyti darbo, kurį lemia prigimtis, net jeigu tas darbas kupinas trūkumų.

TEXT 49: Kas yra susitvardęs ir nesusaistytas, kas abejingas materialiems malonumams, tas atsižadėjimu gali pasiekti aukščiausią tobulumą – laisvę nuo atoveikio.

TEXT 50: O Kuntī sūnau, išgirsk Mano glaustą žinią apie tai, kaip pasiekęs šį tobulumą, elgdamasis taip, kaip nurodysiu, gali pakilti iki aukščiausio tobulumo, aukščiausio žinojimo pakopos – Brahmano.

TEXTS 51-53: Kas apsivalė intelektu ir ryžtingai valdo protą, atsisakė juslių tenkinimo objektų, potraukio ir neapykantos, kas gyvena nuošalioje vietoje, kas mažai valgo, valdo savo kūną, protą bei kalbą, visada skendi transe ir neturi materialių prisirišimų, kas išsivadavo iš klaidingos savimonės, klaidingo noro būti stipresniu, pasipūtimo, geismo, pykčio ir noro kaupti materialius dalykus, kas atsikratė netikro nuosavybės jusmo ir yra nurimęs, tas, be abejonės, yra tinkamas dvasinei savivokai.

TEXT 54: Kas pasiekia tokią transcendentinę padėtį, tas išsyk patiria Aukščiausiąjį Brahmaną ir jį užlieja džiaugsmas. Jis niekada nesisieloja, nieko netrokšta ir yra lygus visoms gyvosioms esybėms. Tokiame būvyje jis pradeda su tyru pasiaukojimu tarnauti Man.

TEXT 55: Pažinti Mane, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tokį, koks Aš esu, galima tik per pasiaukojimo tarnystę. Kai su pasiaukojimu tarnaudamas žmogus visiškai įsisąmonina Mane, jis gali įžengti į Dievo karalystę.

TEXT 56: Visada Mano globojamas tyras bhaktas, nors ir užsiima įvairiausia veikla, Mano malonės dėka pasiekia amžiną ir nenykstančią buveinę.

TEXT 57: Kad ir ką darytum, pasikliauk Manimi ir Mano globa. Taip su pasiaukojimu tarnaudamas, į Mane nukreipk visas mintis.

TEXT 58: Jei visada galvosi apie Mane, Mano malone įveiksi visas sąlygoto gyvenimo kliūtis. Tačiau jei negalvosi apie Mane, bet vadovausiesi klaidinga savimone neklausydamas Manęs – pražūsi.

TEXT 59: Jei nesivadovausi Mano nurodymais ir nesikausi – pasirinksi klaidingą kelią. Pati tavo prigimtis privers dalyvauti kare.

TEXT 60: Iliuzijos užvaldytas, dabar tu nenori klausyti Mano nurodymo. Bet vis tiek turėsi taip pasielgti – privers tavoji prigimtis, o Kuntī sūnau.

TEXT 61: Aukščiausiasis Viešpats yra visų širdyse, o Arjuna. Jis nurodo klajonių kelius visoms gyvosioms esybėms, kurios tūno kūne tarytum mašinoje, pagamintoje iš materialios energijos.

TEXT 62: Atsiduok Jam visiškai, o Bharatos aini. Jo malone tu pasieksi transcendentinę ramybę ir aukščiausią amžiną buveinę.

TEXT 63: Taigi Aš atvėriau tau dar slaptingesnį žinojimą. Gerai apgalvok mano žodžius, o paskui elkis kaip išmanai.

TEXT 64: Esi labai brangus Mano draugas, todėl skelbiu tau Mano aukščiausią pamokymą, visų slaptingiausią žinojimą. Išklausyk Mane, nes kalbu tavo labui.

TEXT 65: Visada galvok apie Mane, tapk Mano bhaktu, garbink Mane ir lenkis Man. Aš pažadu – taip tu tikrai ateisi pas Mane, nes esi labai brangus Mano draugas.

TEXT 66: Atmesk visų atmainų religijas ir tiesiog atsiduok Man. Aš išgelbėsiu tave nuo atoveikio už visas nuodėmes. Nesibaimink.

TEXT 67: Šio slaptingo žinojimo nereikia atskleisti tam, kuris nėra susilaikęs, nėra Man pasišventęs ir su pasiaukojimu Man netarnauja, o taip pat tam, kuris pavydi Man.

TEXT 68: Tam, kuris šią aukščiausią paslaptį atskleidžia bhaktams, tyra pasiaukojimo tarnystė užtikrinta, ir galiausiai jis grįš pas Mane.

TEXT 69: Nėra Man šiame pasaulyje brangesnio tarno už jį ir niekada nebus.

TEXT 70: Aš skelbiu, kad tas, kuris studijuoja šį šventą mudviejų pokalbį, garbina Mane intelektu.

TEXT 71: Kas klausosi su tikėjimu ir be pavydo, tas išsivaduoja nuo atoveikių už nuodėmes ir pasiekia palankias planetas, kuriose gyvena doringieji.

TEXT 72: O Pṛthos sūnau, o turtų užkariautojau, ar dėmesingai išklausei Mane? Ar išsisklaidė tavo neišmanymas ir iliuzijos?

TEXT 73: Arjuna tarė: Mano brangus neklystantis Kṛṣṇa, mane apėmusi iliuzija išsisklaidė. Tavo malone man grįžo atmintis. Dabar esu tvirtas ir nedraskomas abejonių. Aš pasiruošęs daryti taip, kaip Tu nurodysi.

TEXT 74: Sañjaya tarė: Tokį girdėjau dviejų didžių sielų – Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbį. Tai, ką išgirdau, buvo taip įstabu, kad man šiaušiasi plaukai.

TEXT 75: Vyāsos malone aš išgirdau tą slaptingiausią pokalbį tiesiogiai iš Paties Kṛṣṇos – visų mistinių galių valdovo, kuris asmeniškai kalbėjo su Arjuna.

TEXT 76: O valdove, koks džiaugsmas užlieja mane kaskart, kai atsimenu šį nuostabų šventą Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbį, – aš visas imu virpėti.

TEXT 77: O valdove, kaskart, kai prisimenu įstabų Viešpaties Kṛṣṇos pavidalą, mano nuostaba vis didėja ir mano džiaugsmui nėra galo.

TEXT 78: Kur yra Kṛṣṇa, visų mistikų valdovas, ir kur didysis lankininkas Arjuna – ten, be abejonės, bus turtai, pergalė, nepaprasta galia ir dora. Tokia mano nuomonė.